MŪSŲ BENDRIJOS PRADŽIA, ARBA ROJAUS SODO KŪRIMAS

MŪSŲ BENDRIJOS PRADŽIA, ARBA ROJAUS SODO KŪRIMAS

Bendrijos archyve rasti dokumentai rodo, kad istorijos pradžia yra 1960 metais, tad teks nusikelti į sovietmetį.

Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1960-02-05 sprendimu Nr. 31 išskirtame žemės sklype kolektyviniam sodui Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos, gamybinių valdybų, Popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės Eksperimentinio konstruktorinio biuro ir Vilniaus mėsos kombinato darbininkai ir tarnautojai laisvanoriškai susijungė į sodininkų draugiją, pavadintą Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos sodininkų draugija. Tai buvo mūsų sodininkų bendruomenės pradžia. Pavadinimas lyg ir sufleruoja, kad buvome pirmoji ir vienintelė sodininkų judėjimo įteisinta organizacija šalyje, bet tai neįrodyta.

Kodėl Liaudies ūkio taryba? Prisiminkime, kad 1957 metais Nikitos Chruščiovo iniciatyva šakinė Sovietų Sąjungos ūkio valdymo sistema buvo pakeista teritorine gamybine – panaikintos ministerijos, vietoj jų sudarytos ekonominių teritorinių rajonų liaudies ūkio tarybos, t. y. panaikintas centralizuotas ūkio valdymo principas. Lietuvos vietiniai ūkio vadovai, pasinaudodami Liaudies ūkio tarybai suteiktais įgaliojimais, sugebėjo sistemingiau ir sparčiau plėtoti ūkį, nei tai buvo daroma visoje Sovietų Sąjungoje. Viena iš naujovių buvo kolektyvinės sodininkystės pradžia.

Lietuvos TSR Liaudies ūkio tarybos sodininkų bendrijos įstatai patvirtinti 1960-02-22 visuotiniame susirinkime. Jame taip pat patvirtinta LŪT Sodininkų draugijos valdyba, yra išlikęs valdybos narių sąrašas. Pirmuoju valdybos pirmininku išrinktas Vytautas Ažušilis, tuometinis LŪT vyriausiasis finansininkas. Jam LŪT profsąjunga buvo pavedusi visus organizacinius mūsų bendrijos kūrimo reikalus. 1960-09-13 priimtas pirmasis valdybos sprendimasLŪT Sodininkų draugijos 1961-02-27 visuotinio susirinkimo priimtame nutarime išvardinti per metus nuveikti kolektyvinio sodo kūrimo darbai.

Deja, ir tais laikais netrūko kliautininkų, trukdžiusių organizuotai sodininkų veiklai. Sąjunginiame dienraštyje „Pravda“ 1961-08-18 publikuotas žurnalisto Leono Adomo Kiauleikio (2005 m. Liustracijos komisija nustatė, kad jis veikė kaip KGB agentas) feljetonas „Uždraustas vaisius“, pajuokiantis Lietuvos sodininkystės organizavimą. Nepaisant liejamos pagiežos Lietuvos sodininkų veiklai feljetonas gan išsamiai supažindina su mūsų sodininkų draugijos kūrimo darbais. Pakalbintas pirmininkas Vytautas Ažubalis prisiminė tą skaudų ir neteisingą laiką, kai po šio feljetono iš pareigų buvo atleista penkiolika įmonių vadovų, organizavusių LŪT Sodininkų draugijos veiklą ir skyrusių tam lėšų. Atleido ne tiek dėl pažeidimų, o kad įsiteiktų Maskvai. Darbo tuomet neteko ir Vytautas Ažubalis. Tuos įvykius jis išsamiai aprašė vienoje iš savo jau laisvos Lietuvos metais išleistų knygų. Laisvi ir savarankiški atskirų respublikų sprendimai netruko sukelti tam tikrų sluoksnių nepritarimą Liaudies ūkio tarybų veiklai, todėl nenuostabu, kad 1965 metais centrinė Sovietų Sąjungos valdžia tarybas panaikino ir grįžo prie centralizuotos planinės ekonomikos valdymo.

Sodininkų bendrijos pavadinimas „Pramonės darbuotojų“ įteisintas Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980-10-22 potvarkiu Nr. 73p, pakeičiant prieš tai buvusį pavadinimą „P.  Eidukevičiaus odos ir avalynės
gamybinio susivienijimo sodininkų bendrija“.

Komentarai išjungti.