Invaziniai augalai ir gyviai (rūšys)
Turėjote pastebėti, kad kelis metus mūsų teritorijoje atsirado daug šliužų – vienspalvių ir rainų, užaugančių iki 10 cm. Tai yra invazinė, gerai Lietuvoje prisitaikius rūšis, dėl kurios nyksta vietinės rūšys gyvių ir augalų. Įstatymas numato šių šliužų naikinimą. Bendrijos teritorijoje turintys sklypus ir ar gyvenentys – visi turi naikinti šliužus.
Galima naudoti ir įvairius moliukcidus (FERRAMOL, GUSTO, LIMA ORO), tačiau jie gana brangūs, dalis palijus sudrėksta ir tampa neveiksmingi, o sunaikintus šliužus reiktų pakasti kur sodo pakraštyje, kad jų neprarytų kiti gyvūnai.
Vieno atsakymo kaip naikinti šliužus nėra. Tinka visos prieonės, pasirinkite savo manymu efektyvias, tačiau saugias sau, aplinkai. Šliužai žūsta apibarstyti druska, juos galima rinkti mechaniškai ir naikinti.
Anksčiau į svetimą teritoriją nebūdavo galima įeiti, o dabar galima ne tik reikalauti, kad kaimynai, kurių sklypuose veisiasi invaziniai gyviai, susitvarkytų. Jei jie to nedaro, kaimynai turi teisę, parašę įspėjimą (registruotu paštu su patvirtintu įteikimu) ir nesulaukę pokyčių per 10 dienų – įeiti ir sutvarkyti teritoriją bei sunaikinti invazinius gyvius.
Nuo 2017 m rugsėjo 1 dienos įsigaliojusio teisės akto ištrauka:
6 straipsnis. Kodekso papildymas 304-2 straipsniu
Papildyti Kodeksą 3042 straipsniu: „304-2 straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
1. Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas
užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
3. Invazinių rūšių pateikimas į rinką, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką
užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą.
5. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, nurodytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai. Straipsnis taikomas tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.“